Spalio 21 d. vyks programinės įrangos atnaujinimas. Tuo metu platformos zurnalai.vu.lt ir journals.vu.lt gali būti laikinai nepasiekiamos nuo 9:00 iki 17:00.
Straipsnis skirtas žymaus vokiečių mąstytojo, kritinės ontologijos (neorealizmo) kūrėjo N. Hartmanno gyvenimo ir kūrybos svarbiausiems bruožams pristatyti. Aptariami jo ir Lietuvos filosofo V. Sezemano ryšiai. N. Hartmanno ontologija remiasi keturių pasaulio sluoksnių sąrangos samprata: pasaulis yra neorganinis, organinis, psichinis ir dvasinis. Ontologija yra objektyvių tikrovės procesų, dėsnių, reiškinių sąveika. Kiekvienas būties sluoksnis turi savo kategorijas, principus, dėsnius. Aukštesnieji sluoksniai visada remiasi žemesniaisiais, nes jie atsiranda pastarųjų pagrindu. Kritinė ontologija grindžiama stipresniųjų kategorijų dėsniu: jis ir aukštesniųjų kategorijų laisvė sudaro kategorinę priklausomybę, apimančią visų sluoksnių struktūrą nuo viršaus iki apačios. Logiškumas siejamas su apibrėžtumu. N. Hartmannas skyrė realią ir idealią būtį: realiai būčiai būdingas individualumas ir laikas, ideali būtis yra belaikė, amžina, visuotinė, universali. Sąmonė yra neerdvinė sritis, atribota nuo reiškinių, daiktų vaizdai sąmonėje gali sutapti arba nesutapti su daiktais.
