Lyties veiksnys asmens santykyje su autoritetais: kokybinė subjektyvaus patyrimo analizė
Santykį su autoritetais, kuriuos apibrėžiame kaip asmenis ar institucijas, pasižyminčius didesne kompetencija, žiniomis, išmintimi ar galia, galime laikyti universaliu žmogišku patyrimu. Įvairūs teoriniai darbai ir mūsų ankstesni tyrimai skatina tyrinėti santykio su autoritetais ir lyties veiksnio sąsajas – trūksta žinių apie motinos bei moterų autoritetingumą, be to, galima kelti prielaidas, kad vyrų ir moterų santykio su autoritetais kūrimo būdai yra skirtingi. Šiame straipsnyje siekiame atskleisti subjektyvų 22–25 ir 44–49 metų vyrų ir moterų santykio su abiejų lyčių autoritetais patyrimą. Atlikus pusiau struktūruotus interviu su aštuoniais vyrais ir aštuoniomis moterimis bei teminę interviu analizę, išskirtos penkios santykį su autoritetais apibūdinančios temos: priešinimasis autoritetui; autoriteto pasiekiamumas; autoriteto neigimas; autoriteto pripažinimas; panašumas į autoritetą. Moterų santykis su autoritetais, ypač moteriškosios lyties, labiau pasižymėjo artumu, asmeniškumu, vyrų – didesne distancija, racionalumu. Dauguma vyrų ir moterų neigė bent vieno iš tėvų autoritetą: tėvo – dažniausiai dėl jo pasyvumo, nutolimo nuo šeimos, motinos – dėl jos dominavimo, siekio kontroliuoti, emocingumo. Visiems vyresniesiems tyrimo dalyviams buvo būdingas stiprus poreikis priešintis autoritetams maištaujant prieš juos, tačiau moterys atskleidė ir paklusimo autoritetams situacijų, o vyrai paklusimo galimybę neigė. Jaunesniosios grupės vyrų santykis su autoritetais buvo panašesnis į moterų – jis pasižymėjo asmeniškumu, artumu, siekiu tapatintis.