Ribų išplėtimo efektas prisimenant skirtingo turinio paveikslus
Straipsniai
Aldona Radzevičienė
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0003-2247-3418
Jurgita Jankūnaitė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Publikuota 2020-06-29
https://doi.org/10.15388/Psichol.2020.13
PDF (Anglų)
HTML (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

ribų išplėtimas
ribų apribojimas
regimoji atmintis
vaizdo suvokimas

Kaip cituoti

Radzevičienė, A., & Jankūnaitė, J. . (2020). Ribų išplėtimo efektas prisimenant skirtingo turinio paveikslus. Psichologija, 61, 21-32. https://doi.org/10.15388/Psichol.2020.13

Santrauka

Ribų išplėtimas – tai reiškinys, kai žmogus prisimena matytą paveikslą su didesne erdve, nei ji buvo iš tikro (Gottesman, 2011; Gottesman & Intraub, 2002; Hubbard, Hutchison, & Courtney, 2010; Intraub & Richardson, 1989; Intraub, Gottesman, & Bills, 1998). Tyrimo tikslas buvo ištirti ribų išplėtimo raišką iš atminties piešiant skirtingo turinio paveikslus. Tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų, kurių amžius buvo 14–45 metai (vidurkis 25,6 m.). Tiriamiesiems buvo rodomi skirtingo turinio (užbaigtas objektas, objektas su nukirptais kraštais, emociškai neutralus, pozityvus, negatyvus objektas, judantis objektas) piešti arba fotografuoti paveikslai, kuriuos jie vėliau turėjo iš atminties perpiešti. Buvo vertinamas santykinis objekto dydis.

Pirmoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius objektus su nukirptais kraštais, nei vaizduojančius užbaigtus objektus, pasitvirtino. Antroji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius emociškai neutralius objektus, nei vaizduojančius emociškai pozityvius ar emociškai negatyvius objektus, pasitvirtino. Trečioji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius judančius objektus, atsiskleidžia iš numatomos objekto judėjimo krypties, nepasitvirtino. Ketvirtoji hipotezė, teigianti, kad skirtingo turinio stimulų ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus dažnesnis tarp paauglių (14–19 m.) ir vyresniųjų suaugusiųjų (31–45 m.) nei tarp jaunesniųjų suaugusiųjų (20–30 m.), pasitvirtino iš dalies. Penktoji hipotezė, teigianti, kad skirtingo turinio stimulų ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus dažnesnis tarp moterų nei tarp vyrų, pasitvirtino. Šeštoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius pieštus vaizdus, nei vaizduojančius fotografuotus vaizdus, nepasitvirtino.

PDF (Anglų)
HTML (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai