Specialistų, dirbančių regionuose ir dalyvaujančių savižudybių prevencijos sistemoje, darbo COVID-19 pandemijos metu ypatumai
COVID-19
Austėja Agnietė Čepulienė
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas
https://orcid.org/0000-0002-2241-1607
Said Dadašev
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas
Dovilė Grigienė
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas
https://orcid.org/0000-0002-3300-5890
Miglė Marcinkevičiūtė
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas
https://orcid.org/0000-0003-2489-8241
Greta Uržaitė
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas
https://orcid.org/0000-0002-8460-3700
Jurgita Rimkevičienė
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas
https://orcid.org/0000-0003-4091-8214
Ignė Umbrasaitė
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas
https://orcid.org/0000-0002-1545-7674
Publikuota 2021-10-19
https://doi.org/10.15388/Psichol.2021.38
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Covid-19 pandemic
suicide prevention
mental health professionals

Kaip cituoti

Čepulienė A. A., Dadašev S., Grigienė D., Marcinkevičiūtė M., Uržaitė G., Rimkevičienė J., & Umbrasaitė I. (2021). Specialistų, dirbančių regionuose ir dalyvaujančių savižudybių prevencijos sistemoje, darbo COVID-19 pandemijos metu ypatumai. Psichologija, 64, 23-37. https://doi.org/10.15388/Psichol.2021.38

Santrauka

Tyrimai rodo COVID-19 pandemijos ir karantino poveikį žmonių psichikos sveikatos būklei ir galimą savižudybės rizikos grėsmę. Lietuvoje didžiausi savižudybių rodikliai skaičiuojami regionuose ir, tikėtina, atspindi ten jau ir taip susidariusius psichosocialinius sunkumus, tad svarbu stebėti pagalbos sistemos veikimą šiuose regionuose per pandemiją. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie yra specialistų, dirbančių regionuose ir dalyvaujančių savižudybių prevencijos sistemoje, darbo COVID-19 pandemijos metu ypatumai. Šiame tyrime naudoti rezultatai iš platesnio savižudybių prevencijos sistemos vertinimo projekto, vykusio 2020 m. Pusiau struktūruoto interviu būdu apie savižudybių prevencijos sistemos veikimą buvo apklausta 30 specialistų (10 savižudybių prevencijos sistemos koordinatorių, 20 tiesiogiai teikiančių pagalbą psichikos sveikatos specialistų). Šiame straipsnyje susitelkta į klausimus apie pandemijos poveikį pagalbos sistemai. Transkribuoti rezultatai išanalizuoti remiantis Boyatzis teminės analizės metodu. Rezultatuose išskirti šie kodai: pagalbos teikimas pandemijos metu (psichikos sveikatos specialistai ir įstaigos prisitaikė prie pandemijos sąlygų, nuotolinis darbas apsunkina pagalbos teikimą, dėl pandemijos pagalba sunkiau prieinama); kreipimasis pagalbos pandemijos metu (dėl pandemijos žmonės mažiau kreipiasi pagalbos, nuotoliniu būdu kreiptis pagalbos paprasčiau, pandemijos metu pagalbos kreipimosi dažnis nesikeitė); pandemijos poveikis ir valdymas (pandemija didina emocinius ir psichikos sunkumus, pandemijai pasibaigus gali blogėti žmonių psichikos būklė, pandemijos valdymas Lietuvoje galėtų būti sklandesnis). Tyrimas atskleidžia ne tik pozityvius psichikos sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų prisitaikymo prie krizinės situacijos aspektus, bet ir reikšmingas problemas, susijusias su nuotoliniu darbu ir pagalbos prieinamumu bei bendra gyventojų psichikos sveikata.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.