Motinų psichologinės savijautos ir kūdikių probleminio elgesio sąsajos
Straipsniai
D. Čekuolienė
R. Jusienė
G. Širvinskienė
O. Zamalijeva
R. Breidokienė
Publikuota 2011-01-01
https://doi.org/10.15388/Psichol.2011.0.2563
PDF

Reikšminiai žodžiai

kūdikiai
motina
psichologinė savijauta
depresiškumas po gimdymo
kūdikių probleminis elgesys

Kaip cituoti

Čekuolienė D., Jusienė R., Širvinskienė G., Zamalijeva O. ir Breidokienė R. (2011) „Motinų psichologinės savijautos ir kūdikių probleminio elgesio sąsajos“, Psichologija, 430, p. 44-62. doi: 10.15388/Psichol.2011.0.2563.

Santrauka

Motinos psichologinės savijautos įtaka vaiko raidai yra neabejotina. Motinos depresiškumas nėštumo metu bei po gimdymo siejamas su įvairiais kūdikio raidos aspektais, didinančiais vėlesnės psichopatologijos riziką. Tačiau motinos psichologinę savijautą apibūdinančių ir jos elgesį su kūdikiu paveikiančių kintamųjų identifikavimas ir tyrimas bei kompleksinių ryšių tarp motinos charakteristikų ir kūdikio probleminio elgesio rodiklių analizavimas ir šiandien tebėra aktualus, problemiškas psichologų uždavinys. Šio tyrimo tikslas – atskleisti motinų psichologinės savijautos ir kūdikių probleminio elgesio sąsajas. Šis tyrimas yra tęstinės kūdikių fizinės ir psichikos sveikatos studijos dalis. Tyrimo dalyviai – 202 išnešioti kūdikiai ir jų motinos. Buvo atlikta kūdikių motinų anketinė apklausa antrą–trečią dieną po gimdymo bei kūdikiams sulaukus trijų ir šešių mėnesių. Tyrimo rezultatai: struktūrinių lygčių modelis parodė, kad motinų patiriami sunkumai suprasti kūdikių verkimo priežastį darė tiesioginę įtaką trijų–keturių ir šešių–septynių mėnesių kūdikių probleminiam elgesiui ir buvo veikiami motinų depresiškumo. Motinų depresiškumas ir santykiai su vyru / partneriu turėjo netiesioginės įtakos kūdikių probleminiam elgesiui. Probleminis elgesys dažniau buvo būdingas vienišų bei mažesnį išsilavinimą turinčių motinų kūdikiams.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.