Pradinių klasių moksleivių mokymosi motyvacija, psichologinė savijauta ir mokyklinis nerimastingumas
Šio tyrimo tikslas - patikrinti mokymosi motyvacijos tyrimo metodikos tinkamumą jaunesniojo mokyklinio amžiaus moksleiviams, išnagrinėti jaunesniųjų moksleivių mokymosi motyvacijos, psichologinės savijautos mokykloje ir mokyklinio nerimo ryšį. Tyrime dalyvavo 681 Vilniaus ir Klaipėdos miestų trečių ketvirtų klasių moksleivis (421 - trečios, 260 - ketvirtos klasės, 355 mergaitės, 326 berniukai). Tyrimas buvo atliekamas su visa klase per pamoką. Mokymosi motyvacija tirta taikant Zambacevičienės ir Janulytės (1998) mokymosi motyvacijos anketą. Mokyklinis nerimastingumas buvo tiriamas taikant Sarason, Feld, Levis mokyklinio nerimastingumo klausimyną, R. Augio (1984) pritaikytą Lietuvos populiacijai. Psichologinė savijauta mokykloje buvo tiriama taikant semantinio diferencialo skalę (parengta Beresnevičienės, 1995), pritaikyta tiriamųjų amžiui.
Gauti rezultatai parodė, kad mokymosi motyvacijos tyrimo metodiką turi stiprią vidinę konsistenciją, t. y. aukštą konstrukcinį bei kriterinį (išorinį) validumą, ir yra patikima. Nustatyta, kad jaunesniųjų moksleivių mokymosi motyvacija nėra vienalytė, joje galima išskirti skirtingus mokymosi motyvus - socialinio pripažinimo, neigiamos stimuliacijos ir vidinį mokymosi motyvą. Rezultatai parodė, kad vidinis mokymosi motyvas yra teigiamai susijęs su psichologinės savijautos mokykloje parametrais "patinka", "malonu", "įdomu" ir "naudinga" mokytis mokykloje bei mokykliniu nerimastingumu. Psichologinė savijauta mokykloje turi neigiamą ryšį su mokykliniu nerimastingumu pagal parametrus "lengva" ir "sekasi" mokytis.