Šio straipsnio tikslas – patikrinti dabartinę, savižudžio asmenybės problemos suicidologijoje, tyrimų būseną. Aptariamos metodologinės atsargumo priemonės, pabrėžiant daugialypę suicidinio proceso prigimtį ir procesinę asmenybės prigimtį. Būdingos charakterio savybės, tokios kaip aukštas agresijos ir beviltiškumo lygmuo, žema savojo aš integracija ir savivertė bei kognityviniai trukdžiai, dažnai buvo susijusios su suicidinėmis tendencijomis. Suicidiniai žmonės buvo matomi kaip prastai sprendžiantys problemas. Tarp jų paplitusios į emocijas orientuotos streso įveikos strategijos bei neadaptyviūs išgyvenimo įgūdžiai. Šiame straipsnyje iškeliama ir plėtojama suicidologinių tyrimų vienalypiškumo problema. Siūloma intelektinės asmenybės dimensijos integracijos galimybė į suicidologines apklausas, pabrėžiant daugialypį požiūrį. Brėžiamos ateities perspektyvos tyrimams apie ryšį tarp kai kurių kitų intelektinių fenomenų, tokių kaip mirties baimė, laisvės suvokimas, atsakomybė ar egzistencinio atsiskyrimo išgyvenimas, ir suicidinės elgsenos.