Visuomeninės-politinės lietuvių realistinės vaikų literatūros raidos sąlygos XX a.pradžioje
Straipsniai
V. Auryla
Publikuota 1962-01-06
https://doi.org/10.15388/Psichol.1962.1.4840
PDF

Reikšminiai žodžiai

marksizmas - leninizmas
vaikų literatūra
istorija

Kaip cituoti

Auryla V. (1962). Visuomeninės-politinės lietuvių realistinės vaikų literatūros raidos sąlygos XX a.pradžioje. Psichologija, 1, 157 - 167. https://doi.org/10.15388/Psichol.1962.1.4840

Santrauka

Marksizmo – leninizmo mokymo apie dvi kultūras kiekvienoje nacionalinėje kultūroje dvasioje, straipsnyje analizuojami dviejų 20a. pradžios ideologinių krypčių Lietuvoje požiūriai į vaikų skaitymą. Klerikalinė buržuazija, sekusi paskui carizmą, skaitymui skirtose knygose propagavo religingumą, aklą paklusimą carui ir valdančiai klasei, leido klerikalistinę vaikišką literatūrą. Liberali buržuazija, išgąsdinta revoliucinio judėjimo augimo, buvo nusiteikusi prieš revoliuciją. Prie liberalios buržuazijos prisijungė dalis demokratų ir progresyvių inteligentų, kurie rūpinosi liaudies švietimu, aktyviai dalyvavo šalies kultūriniame gyvenime, savo darbe naudojo liberalią spaudą. Apie vaikų ugdymą ir vaikų literatūrą rašė G. Petkevičiūtė – Bitė, P. Mašiotas, J. Jablonskis, K. Vairas – Račkauskas, K. Skabeika ir kt. Revoliucingi social-demokratai (V. Mickevičius – Kapsukas, Z. Aleksa – Angarietis ir kt.) reikalavo panaikinti vaikų darbą, įvesti visų vaikų mokymą ir mokymo demokratizacijos. Išanalizavus socialinę ir politinę padėti 20 a. pradžios Lietuvoje, straipsnyje daroma išvada, kad pirmaujantys lietuvių autoriai tragišką vaikų padėtį kapitalistinėje santvarkoje vaizdavo veikiami nacionalinio išsivadavimo ir socialinės tautos kovos. Vaikų, engiamų ir išnaudojamų buržuazijos, gyvenimą vaizdavo J. Biliūnas, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, L. Didžiulienė – Žmona, K. Jasiukaitis, V. Mickevičius – Kapsukas, J. Šepetys, J. Janonis, K. Stiklius, K. Lekeckas ir kt. Progresyvios idėjos atsispindėjo M. Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos apsakyme „Į šviesą“, geriausiuose K. Sakalausko – Vanagėlio, P. Mašioto, M. Grigonio apsakymuose vaikams. 20 a. pradžios lietuviškoje literatūroje įsitvirtino religinis pasaulio vaizdas, atsispindėjo kai kurie klasinės kovos momentai. Tai buvo aštrios kovos su reakcionistiškais vaikiškais rašytojais ir pedagogais, kurie siekė atplėšti vaikus nuo socialinės gyvenimo realybės pažinimo, auklėti juos klerikalizmo dvasia, apolitiškai, paklusniais buržuazijai, pradžia. Realistinės lietuvių vaikiškos literatūros raidos sąlygos analizuojamos remiantis 20 a. pradžios archyviniais dokumentais ir kitais šaltiniais.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.