Šiame straipsnyje ginama tezė, kad Benedetto Croce’s estetikos samprata yra alternatyvi modernistinei estetikos sampratai, pagal kurią menas tiriamas kaip specializuota sritis. Croce oponuoja tiek empirizmui, tiek racionalizmui pamatinio pažinimo poziciją suteikdamas ne juslėms ar intelektui, bet intuicijai. Croce’s intuicijos sampratos aptarimas atskleidžia, kad jo estetikoje menas suvokiamas meno filosofijos, o ne modernistinės estetikos prasme. Tai įrodoma dviem etapais: pirma, aptariant intuicijos kaip pamatinio pažinimo reikšmę Croce’s filosofinei sistemai, antra, remiantis tuo, kad intuicija Croce’i galima tik kaip ekspresija, teigiama, kad ši jungtis implikuoja visuomet aktyvų ir kūrybišką santykį su pasauliu.