Straipsnyje analizuojamas Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės, arba Tarmyno, kalbinis pagrindas. Kuriant Tarmyno modelį, remtasi Kauno rajono, kaip svarbios bendrinės lietuvių kalbos raidai zonos, kalbiniu variantiškumu. Kauno rajono teritorija iki šiol dialektologų sistemiškai netirta, todėl tyrimas aktualus vertinant bendrinės kalbos ir vietinių variantų sąveiką, jo išvados reikšmingos prognostiniams lietuvių kalbos modeliams. Geolingvistikos metodais atlikta analizė atskleidė Kauno rajono horizontalųjį ir vertikalųjį variantiškumą. Remiantis tradicinių šnektų ypatybėmis ir jų sklaida naujuosiuose tarminiuose dariniuose, išskirti keturi kalbiniai arealai. Jų skiriamosiomis ypatybėmis laikytinas ilgųjų balsių trumpinimas nekirčiuotose galūnėse ir junginių le, lė kietinimas. Nustatyta ir vietinių lenkų kalbos šnektų įtaka dabartiniams kalbiniams variantams. Straipsnyje taip pat trumpai pateikiamos tarminių ypatybių eksplikacijos Tarmyne galimybės: garso įrašų transkripcijos ir Tarminių ypatybių vartojimo dažnio anketa.