Vertimo situacija Latvijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje
Straipsniai
Andrejs Veisbergs
University of Latvia
https://orcid.org/0000-0001-6107-2348
Publikuota 2020-12-28
https://doi.org/10.15388/VertStud.2020.7
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

cenzūra
literatūros vertimas
Latvijos vertėjai
ištikimybė
laisvasis vertimas
periodiniai leidiniai

Kaip cituoti

Veisbergs A. (2020) „Vertimo situacija Latvijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“, Vertimo studijos, (13), p. 110-127. doi: 10.15388/VertStud.2020.7.

Santrauka

Tęsiant „Vertimo studijose“ (Nr. 7, 8, 11) pradėtą Latvijos vertimo istorijos temą straipsnyje aptariama vertimo situacija Latvijoje XIX a. pradžioje – XX a. pabaigoje. Šis laikotarpis išsiskiria vertimų, ypač skelbiamų periodiniuose leidiniuose, gausa. Vokiečių kalba pamažu praranda vyraujančią padėtį kaip šaltinio ir tarpinė kalba, pirmą poziciją užleisdama rusų kalbai. Be to, verčiama ir iš kitų originalo kalbų, vertimų laukas plečiasi. Šiuo laikotarpiu pastebima ir dar viena tendencija –gerokai didesnis dėmesys verčiamų originalų kokybei ir jų šiuolaikiškumui.
Dar viena laikotarpio ypatybė – keičiasi vertėjų karta, atsiranda nemažai moterų vertėjų. Vertėjais dirba visi žymiausi latvių rašytojai, kurie ilgainiui virsta vertėjais profesionalais. Verstinėse knygose dažnai randame vertėjų parengtus įvadus arba paaiškinimus knygos gale. Atsiranda nemažai to paties kūrinio paralelinių vertimų, kai kurių knygų yra daugiau dešimties vertimo variantų. Verčiami įvairių žanrų tekstai, akivaizdus tradicinis latvių domėjimasis dramos kūriniais. Taip pat ir specializuota žemės ūkio literatūra. Vertimo strategijos kito: savinimo strategiją keitė ištikimybės originalui principas, ryškėjo tendencija taikyti svetiminimo strategijos elementus.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.