KNYGŲ IR ARCHYVŲ LIKIMAS SUOMIJOS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS KARO LAIKOTARPIU 1939–1940 IR 1941–1944 METAIS

Santrauka

Department of Information Studies, University of Tampere
FIN-33014 Finland
E-mail: ilkka.makinen@uta.fi

Straipsnyje nagrinėjamas knygų ir archyvų likimas per Antrąjį pasaulinį karą ir konfliktų tarp Suomijos bei Sovietų Sąjungos metu, ypač antruoju konflikto laikotarpiu 1941–1944 metais.
1939–1940 metų Žiemos karo metu sovietų kariuomenė įžengė į Suomijos Kareliją ir daugybė suomiškų knygų pateko į sovietų valdžios rankas. Svarbiausia regiono biblioteka, Viipuri miesto biblioteka, ir jos puikios architektūros pastatas, suprojektuotas Alvaro Aalto, bei Sortavalos miesto biblioteka liko sovietų pusėje. Po Žiemos karo siena buvo nustatyta tokia kaip dabar – į vakarus nuo Vyborgo (Viipuri). Antruoju konflikto etapu (1941–1944 m.), Suomijoje žinomu Tęstinio karo vardu, Suomija kariavo Vokietijos pusėje prieš Sovietų Sąjungą. Suomijos kariuomenė atsiėmė Suomijos Karelijos dalį, sovietų užkariautą per Žiemos karą, bet paskui sovietai įsiveržė į Kareliją ir užėmė didelę jos dalį, kuri niekada nepriklausė Suomijai. Didžiausias užkariautas miestas buvo Petrozavodskas (arba suomiškai – Petroskojus).
Kai Suomijos kariuomenė pradėjo kontroliuoti Rytų Kareliją, ji ėmė rinkti visą medžiagą ir informaciją, reikalingą karo veiksmams. Sovietų valdžios knygos ir archyvai, taip pat pabėgėliai žmonės buvo suvežti į Petrozavodską, kur buvo tikrinami ir skirstomi. Buvo sukaupta didžiulė biblioteka su milijonu knygų ir kilometru archyvinės medžiagos. Visu tuo naudojosi karo žvalgyba, tačiau Suomijos bibliotekos, archyvai ir kitos įstaigos irgi gyvai domėjosi didele dalimi archyvo ir knygomis, leistomis Sovietų Karelijoje (ir apskritai Sovietų Sąjungoje), ir stengėsi jų įsigyti. Buvo planuojama Petrozavodske sukurti Karelijos centrinę biblioteką ir archyvą, kurie veiktų ir po karo. Tarp archyvų, patekusių suomiams, buvo Baltijos ir Baltosios jūrų kanalo darbininkų asmeninės bylos.
Kai kurie Suomijos bibliotekų siekiai buvo paskatinti Suomijos nacionalinės literatūros, vadinamosios Fennica, idėjos. Pagal to meto sampratą, Fennica sudarė visos suomiškos ir kitomis finųugrų kalbomis išleistos knygos, suomių autorių knygos visomis kalbomis. Netgi knygos suomių kalba, išleistos už Suomijos ribų, priklausė Fennica kompleksui, t. y. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje sovietų Karelijoje leistos knygos suomių kalba taip pat buvo jos dalis. Daugelis Suomijos bibliotekų, kaupiančių išsamų Fennica fondą, norėjo įsigyti Rytų Karelijos knygų.
Iš Rytų Karelijos į Suomiją buvo išvežta daugybė knygų ir archyvinės medžiagos, ypač kai karo sėkmė nusigręžė nuo vokiečių ir Rytų Karelijos padėtis pasidarė rizikinga. Po 1944 m. pralaimėjimo Rytų Kareliją teko palikti, o Suomijos Karelija buvo prarasta amžiams, beveik visos knygos ir archyvai buvo grąžinti Rusijai. Tačiau dalis (kol kas nežinoma, kiek iš viso) knygų liko Suomijoje. Šios knygos – tai daugiausia kuklūs leidiniai, tokie kaip vadovėliai, oficialūs leidiniai ar romanai. Jos buvo išsklaidytos po bibliotekų fondus, dažniausiai į juos pateko jau po karo. Šie leidiniai neturi ekonominės vertės ir yra įdomūs kaip Sovietų Sąjungoje leistos Fennica literatūros pavyzdžiai.