Savižudybių skaičius Lietuvoje auga, todėl itin svarbu įvertinti savižudybės priežastis tikslinėje grupėje. Tyrimo tikslas buvo įvertinti socialinę aplinką, lėtines ligas ir kai kuriuos demografinius kintamuosius, kaip suicidinės rizikos faktorius tarp senyvo amžiaus žmonių. Suicidinė rizika buvo matuojama Gyvenimo tikslo testu, Becko beviltiškumo skale, Lėtinių ligų sunkumų klausimynu ir pusiau struktūruotu interviu. Tyrime dalyvavo 60 tiriamųjų, kurių amžius buvo nuo 60 iki 80 metų, 30 jų gyveno vieni ar su šeima, o kiti 30 – visuomeniniuose senyvo amžiaus žmonių slaugos namuose. Senyvo amžiaus žmonių grupėje suicidinė rizika buvo įvertinta kaip aukšta. Įvairios lėtinės ligos kėlė sunkumus kasdienėje ir socialinėje veikloje, trukdė bendravimui su artimaisiais ir draugais. Reikšmingai mažesnis gyvenimo tikslo jausmas, aukštesnis beviltiškumo lygis ir gilesnės psichosocialinės problemos pastebėtos tarp gyvenančių pensionatuose. Vienišumas, vaikų ir/ar anūkų nebuvimas kenkė psichologinei gerovei ir didino suicidinę riziką senyvo amžiaus žmonėms, ypač gyvenantiems pensionatuose.