Šio straipsnio tikslas, remiantis įvairiais teoriniais modeliais, atskleisti, kad savižudybės kilmė yra daugialypė. Laikui bėgant, psichoanalitinis požiūris keitėsi ir šiuo metu jis perteikiamas H. Henslerio narcisistine savižudybės teorija, kurioje prieš suicidinę elgseną susiduriama su savigarbos reguliacijos sunkumais. Kognityvinis modelis papildo, kad netinkamas kognityvinis elgesys skatina suicidines fantazijas. Socialiniai savižudybės priežastingumo ryšiai pristatyti E. Diurkheimo sociologiniame tyrime, kuriame kalbama apie suicidogeniškų tendencijų visuomenėje fenomeną: egoizmą arba darnos visuomenėje praradimą; altruizmą arba integraciją socialinėje grupėje; dezorganizaciją arba tvarkos normų griuvimą. Paskutinėje šio straipsnio dalyje teigiama, kad jei savižudybė yra daugialypis fenomenas ir procesas, tokiu atveju, įsiterpus į šį procesą, suteikta pagalba gali būti sėkminga.