Vilniečių kalbos vardažodžių kirčiavimas: sinchroninis Saussure’o ir Fortunatovo dėsnis
Vilniečių ir apskritai miestiečių šnekamajai kalbai tradiciškai priskiriamos kirčiavimo sistemos prastinimo tendencijos: silpstantis ryšys tarp kirčio vietos ir priešpaskutinio skiemens priegaidės, kirčio atitraukimas iš trumpos galūnės, vienabalsių priegaidžių nykimas. Straipsnyje1 tiriama, kaip vilniečių kalboje veikia sinchroninis Saussure’o ir Fortunatovo dėsnis, t. y. ar dažnai vardažodžių kirtis neatitraukiamas į atrakcines galūnes. Tyrimu siekiama nustatyti, ar vilniečių kirčiavimo polinkius lemia išoriniai (socialiniai) veiksniai – amžius, lytis, išsilavinimas, kokią įtaką miestiečių kirčiavimui daro rytų aukštaičių patarmė. Empirinė tyrimo medžiaga atrinkta iš vilniečių interviu bazės „Kalba Vilnius“ (http://kalbavilnius.sociolingvistika.lt/); tyrimui naudota trisdešimt daugiausia antros ir trečios kartos 18–75 m. vilniečių interviu (iš viso išanalizuota apie 26 val. įrašų).