Ar gimtoji kalba nebėra gimtoji? Tarptautinio įvaikinimo atvejis
Articles
Jogilė Teresa Ramonaitė
Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universitetas
Meilutė Ramonienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2021-07-02
https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2021.16.1
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

kalbos atricija
dvikalbystė
lietuvių K1
leksika
gramatika

Kaip cituoti

Ramonaitė J. T. ir Ramonienė M. (2021) „Ar gimtoji kalba nebėra gimtoji? Tarptautinio įvaikinimo atvejis“, Taikomoji kalbotyra, 160, p. 1-24. doi: 10.15388/Taikalbot.2021.16.1.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas pirmosios kalbos atricijos reiškinys. Pateikiama kalbos atricijos tyrimų srities apžvalga, aptariami pagrindiniai šio reiškinio bruožai, taip pat pagrindžiamas atricijos termino vartojimas lietuviškai. Toliau straipsnyje nagrinėjamas išskirtinis pirmosios kalbos atricijos atvejis tarptautinio įvaikinimo situacijoje, kai ankstyvojo paauglystės amžiaus lietuvė mergaitė buvo įvaikinta į Italiją. Atvejo tyrimas grindžiamas ilgalaikiu stebėjimu ir šnekos įrašais daugiausia iš baigiamojo stebėjimo laikotarpio, t. y. 14 mėnesių po išvykimo iš kilmės šalies. Šnekos duomenys analizuojami daugiausia leksiniu ir gramatiniu lygmenimis, pateikiant pastabų ir apie kitus kalbos lygmenis. Analizė parodo labai pažengusią atriciją ne vien leksiniu lygmeniu, tačiau taip pat įvykusius esmingus pokyčius gramatiniu lygmeniu. Duomenys rodo, kad laiko, veikslo, žymėtumo, linksnio ir net giminės kategorijos, kur yra skirtumų tarp šių dviejų kalbų, yra paveiktos naujosios dominuojančios kalbos.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.