Straipsnyje siekiama atskleisti bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu problematiką, išanalizuoti šio instituto taikymo ypatumus visų grandžių teismų praktikoje po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2009 m. sausio 6 d. suformuotos pozicijos. Problematika apima teismų sprendimų grindimą prielaidomis, galimą nekaltumo prezumpcijos pažeidimą nenustatyto asmens atžvilgiu, taip pat aptariamas baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas. Atlikus analizę išryškėjo kai kurių teismų sprendimų nesuderinamumas su baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų vartojamų formuluočių svarba nekaltumo prezumpcijai bei būtinumas išlaikyti pusiausvyrą, kai nuteisiamas nustatytas kaltinamasis, kuris bendrininkavo su nenustatytu asmeniu.