Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vidurinėse mokyklose darbai nebuvo dėstomi, tačiau pamažu pradėtas organizuoti užklasinis darbinis mokymas: jaunųjų sodininkų, “darbščiųjų rankų”, jaunųjų technikų būreliai. Užklasinė veikla dar didesnį pagreitį įgavo kai 1954-1955 m. rankų darbai vėl buvo įtraukti į mokyklų mokymo planą. Straipsnyje plačiausiai aptariama techninių būrelių veikla. Čia nemažai dėmesio skiriama užklasinės jaunųjų technikų būrelių veiklos reglamentavimui, atsispindinčiam LTSR Ministrų tarybos, LTSR Švietimo ministerijos ir kt. potvarkiuose. Taip pat pristatomos įvairios jaunųjų technikų kūrybos regioninės ir respublikinės parodos. Straipsnyje analizuojamos ir užklasinei darbinei veiklai kylančios problemos: negausus įsitraukimas į naujų būrelių veiklą, motyvacijos stoka, nepakankama materialinė bazė, būrelių vadovų pasirengimas ir t.t.
