Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Virginija Sacevicienė,
Ramunė Klevaitytė,
Svetlana Radavičienė,
Virginijus Urbelis,
Audinio su laidžiu pluoštu fizikinių savybių tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 2 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Klaidas Urbonas,
Sergėjus Rimovskis,
Artūras Sabaliauskas,
VDA 4500 tipo konteinerių paletavimo roboto manipuliatoriaus griebtuvo stiprumo analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Vilma Miglinė,
Adomas Vincas Rakšnys,
Kultūriniai veiksniai kaip nepaprastųjų situacijų valdymo iššūkis
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 1 Nr. 45 (2016)
-
Irma Gedminaitė,
Lietuvos statybos įmonių bankroto tikimybės vertinimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 1 (2017)
-
Ligita Kiulkytė,
Mažų ir labai mažų įmonių prekinio kredito rizikos vertinimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 1 (2017)
-
Zita Vilutyte,
Socialinio praktikos meno raiškos tendencijų teorinės įžvalgos
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 1 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Živilė Juodišiūtė,
Jurgita Vorevičienė,
Rajoninių Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų medicinos personalo skatinimo ir motyvavimo priemonių tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 1 Nr. 45 (2016)
-
Krista Sabaitytė,
Arminas Stanionis,
Žemės sklypų kadastro duomenų bylų klaidų tyrimas Lietuvoje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 48 Nr. 1 (2018)
-
Giedrius Gedrimas,
Artūras Sabaliauskas,
Kelio ženklo rėminės konstrukcijos stiprumo tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Jurgita Smilgienė,
Kristina Jankutė,
Radviliškio X ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogių požiūris į vaikų elgesio kultūros ugdymą(si)
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 2 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai