Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dalia Dambrauskienė,
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės teorinės prielaidos
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 46 (2016)
-
Rūta Mazilauskaitė,
Gimnazistų jaučiamo nerimo, tapatumo stiliaus ir streso įveikos strategijų reikšmė egzaminų streso vertinimui
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Dovydas Rogulis,
Lietuvos ginkluotojų pajėgų vystymasis ir atsakas į rusijos konvencines grėsmes 2015‒2020 metais
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Deimantė Ručinskė,
Ieva Bilbokaitė-Skiauterienė,
Asta Širiakovienė,
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikio organizavimo šeimoje problemos ir galimybės: tėvų nuomonė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 2 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Aleksandra Žuk-Butkuvienė,
Mokytojų įžvalgos apie mokinių, turinčių regos sutrikimų, asmeninės kompetencijos ugdymą muzikos mokyklose
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 2 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Ernesta Jonaitienė,
Kristina Stasiūnaitienė,
Muziejaus patrauklumo kultūriniam turizmui vertinimas lankytojų požiūriu: BĮ „Neringos muziejai“ atvejo analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 2 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Vaida Padgurskytė,
Švietimo įstaigų vadovų kasmetinės veiklos vertinimo situacija
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 1 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Edita Jezerskytė,
Andra Stasiulaitienė,
Socialinių darbuotojų patirtis teikiant paslaugas tėvams, turintiems negalių ir auginantiems vaikus, neturinčius negalių
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 44 (2015)
-
Dovilė Miknaitytė,
Projektinė veikla neformaliajame muzikiniame ugdyme
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 50 Nr. 1 (2020): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Rūta Sutkutė,
Islamofobija, musulmonų reprezentacija ir stereotipai vakaruose po 9/11 įvykių
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 2 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai