Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Vaida Kameneckienė,
Vadovo patikimumo įtaka pavaldinio pasitikėjimui vadovu
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 1 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Lauras Grajauskas,
Gediminas Jakutis,
Danguolė Razmaitė,
Šešių savaičių trukmės pliometrinių šuolių programos poveikis jaunųjų krepšininkų greitumui, greitumo jėgai ir vikrumui
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 49 Nr. 2 (2019): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Aušra Lukoševičiūtė,
Postmodernizmo filosofijos aspektai šiuolaikinėje švietimo praktikoje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 1 (2017)
-
Indrė Labanauskaitė,
Vilija Bitė Fominienė,
Sveikatingumo industrijos specialistų pasitenkinimas darbu
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 1 Nr. 45 (2016)
-
Ausra Kardasiene,
Bendrojo ugdymo mokyklų chorų veiklos ypatumai: pedagogų požiūrio analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 48 Nr. 2 (2018)
-
Klaidas Kauneckas,
Krikščioniškųjų vertybių raiška muzikos pamokose: 1–4 klasių vadovėlių analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 1 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Jurgita Vorevičienė,
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo užtikrinant socialinę gerovę: teorinės prielaidos sociologijoje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 46 (2016)
-
Mindaugas Tiknis,
Artūras Sabaliauskas,
Sunkvežimio ratlankio roboto griebtuvo stiprumo tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 51 Nr. 1 (2021): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Diana Šateikienė,
Daiva Stanelytė,
Laivo balastinio vandens valymo optimalios įrangos parinkimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 1 Nr. 45 (2016)
-
Vytautas Isoda,
Europos Sąjungos institucijos kaip regioninės tarptautinės visuomenės struktūros dalis
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 47 Nr. 1 (2017)