Straipsnyje nagrinėjama Abiejų Tautų Respublikos astronomo Jano Hevelijaus (1611–1687) veikalo Selenografija (1647), skirto Mėnulio stebėjimams, vertimo nuorašo kirilika istorija. Tyrimo objektu tapo LMAVB saugomas rankraštinis kodeksas (LMAVB RS F19–318), o lyginamai analizei buvo naudojama Ciuricho mokslo ir technikos universiteto ETH bibliotekoje saugomo egzemplioriaus skaitmeninė kopija. Pasitelkus literatūros analizę, trumpai aptariama astronomijos mokslo istorija XVII a. Europoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei J. Hevelijaus veikalo vieta joje. Kodikologinė vieneto analizė leido atidžiau pažvelgti į kodekso sukūrimo būdą, o kartu ir pabandyti tikslinti jo gamybos vietą bei funkcionavimo istoriją. Pirminiai tyrimo duomenys patvirtina, kad tai Pasiuntinių tarnyboje dirbusio Stepano Čižinskio vertimo nuorašas. Tačiau kodekso gamybos vieta ir paskirtis nėra iki galo aiškios, nes knygos parengimas nėra išbaigtas (trūksta daugelio iliustracijų, lentelių). Pavieniai požymiai leidžia jį priskirti Pasiuntinių tarnybos „leidyklai“, o knygos blokui panaudotas popierius turi bendrų bruožų su LDK perrašytomis knygomis. Atskleista kodekso patekimo į Vilniaus viešąją biblioteką istorija leistų patikslinti tiek kodekso paskirtį, tiek funkcionavimo istoriją.