Kaip Christopho von Schmidto lietuviškasis Genovefos vertimas tapo devynioliktojo amžiaus bestseleriu?
Straipsniai
Aušra Navickienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2022-06-27
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2022.78.107
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

leidybos verslas
Lietuva
devynioliktasis amžius
Christophas von Schmidtas
Genovefa
kontrafakcijos

Kaip cituoti

Navickienė A. (2022). Kaip Christopho von Schmidto lietuviškasis Genovefos vertimas tapo devynioliktojo amžiaus bestseleriu?. Knygotyra, 78, 80-110. https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2022.78.107

Santrauka

Straipsnyje yra analizuojamas devynioliktojo amžiaus grožinės literatūros lietuvių kalba leidybos repertuaras, siekiant nustatyti didžiausią komercinį pasisekimą ir skaitytojų auditorijos pripažinimą sulaukusius leidinius ir rekonstruoti jų leidybos istoriją. Sąvoka devynioliktojo amžiaus lietuviškas grožinės literatūros leidinys yra suprantama plačiai, apimant Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje (Prūsijoje) ir išeivijoje išleistus grožinės literatūros kūrinius lietuvių kalba laikotarpiu nuo trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. iki spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. Kaip atvejo tyrimas pasirinkta vokiečių rašytojo Christopho von Schmidto Genovefos vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidybos istorija. Remiantis retrospektyviosios bibliografijos šaltiniais, taip pat pačiais XIX a. vertimų leidiniais ir juose leidėjų pateikta informacija, išlikusia knygos veikėjų korespondencija, cenzūros įstaigų dokumentais, leidybos įmonių archyviniais dokumentais, knygų prekybos katalogais, XIX a. carinėje Rusijoje valstybės iniciatyva pradėtais leisti informaciniais statistiniais rinkiniais bei susistemintomis ir apibendrintomis žiniomis iš lietuvių bibliografų, knygotyrininkų, filologų, istorikų XIX a. leidybos istorijos darbų, straipsnyje siekiama rekonstruoti pasirinkto leidinio leidybos istoriją ir atsakyti į klausimus: ar šis penkiolikos laidų sulaukęs leidinys gali pretenduoti į bestselerio titulą? Kokie veiksniai lėmė didelį šio leidinio kartotinių laidų skaičių? Kaip kontrafakcijos (leidiniai su tyčia suklastotais leidimo duomenimis) prisidėjo prie knygų pardavimo sėkmės spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis laikotarpiu? Tyrimo rezultatai atskleidžia leidybos tendencijas, būdingas moderniųjų laikų Europai (nauji leidybos verslo modeliai, augantis visuomenės raštingumas ir besikeičiantis skaitymo poreikis). Be to, jie parodo XIX a. knygų leidybos ir prekybos knygomis ypatumus Europos regionuose, įsitraukusiuose į kovą su okupacija ir už savo nacionalinio tapatumo išsaugojimą.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai