LATVIŲ IŠEIVIŲ KNYGA: LEIDYKLOS IR LEIDINIŲ REPERTUARAS (1945–1991)
Straipsniai
VIESTURS ZANDERS
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v50i0.7918
PDF

Reikšminiai žodžiai

...

Kaip cituoti

ZANDERS V. (2015) „LATVIŲ IŠEIVIŲ KNYGA: LEIDYKLOS IR LEIDINIŲ REPERTUARAS (1945–1991)“, Knygotyra, 500, p. 149-157. doi: 10.15388/kn.v50i0.7918.

Santrauka

Латвийский университет, Отделение изучения информации и библиотек
Lomonosova iela 1, Riga LV-1019, Latvija
E-mail: viesturs.zanders@lu.lv

Latvių knygos, išleistos už Latvijos ribų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, repertuarą gana išsamiai apibūdina B. Jēgerio Latviškų leidinių, išleistų už Latvijos ribų, bibliografija (1968–1996). Reikia paminėti, kad emigrantų leidybos tyrėjai dar nepakankamai naudojasi mokslininkų ir intelektualų archyvais, saugomais Latvijos kolekcijose nuo 1991 m.
Tarp knygų (per 6000 pavadinimų), išleistų emigracijoje, vyrauja grožinė literatūra, atsiminimai, istorinė ir religinė literatūra, kalbotyros, etnografijos ir liaudies meno knygos.
Emigrantų leidybos pradžia – penktasis dešimtmetis Vokietijoje ir Švedijoje. Nuo šeštojo dešimtmečio Latvijos leidyklos veikė JAV, Kanadoje ir Australijoje. Tuo laikotarpiu leista įvairesnės tematikos ir aukštesnės poligrafinės kokybės leidinių. Šeštasis ir aštuntasis dešimtmečiai – vaisingiausias leidybos emigracijoje periodas.
Gera redakcine ir poligrafine kokybe pasižymi leidyklų „Daugava” (įkurta D. ir G. Šleierių Stokholme 1945 m.), ir „Zelta ābele” (įkurta
M. Gosperio Rygoje 1935 m., atgaivinta Stokholme 1945 m.) leidiniai. Verta paminėti seriją monografijų apie Latvijos istoriją, leistų „Daugavos” leidyklos nuo 1958 metų. Latvijos nacionalinis fondas (įkurtas Stokholme 1947 m.) daugiausia leido informacinę medžiagą apie okupuotą Latviją užsienio skaitytojams, „Latgaļu izdevniecība” Miunchene – Latgalos regione gimusių autorių darbus.
Produktyviausia Latvijos leidykla emigracijoje, išleidusi per 600 leidinių, buvo „Grāmatu draugs” (ją H. Rudzītis įkūrė Rygoje 1926 m.). Penktajame dešimtmetyje ji veikė Vokietijoje, o vėliau Niujorke ir daugiausia leido prozą ir memuarus.
Įdomios informacijos apie tai galima rasti straipsnių rinkinyje „Archivs” (Melburnas, 1960–1993), redaguotame E. Dunsdorfo, bei regioninėse enciklopedijose, išleistose Švedijoje ir JAV (Latvju Enciklopēdija, 1950–1955 ir 1983–2006 m. laidos).
Latvių leidybinė veikla emigracijoje liudija didelį Latvijos išeivių dvasinį ir socialinį aktyvumą.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.