Straipsnyje, remiantis projekto „Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas“ duomenimis, svarstomas tarmiškumo tvarumo, t. y. tarmiškumo sąlygų, tarminių kodų potencialo, Lietuvos regionuose klausimas. Tiriama, ar ir kaip paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas leidžia į regioninį variantiškumą pasižiūrėti per tarmiškumo (ne)tvarumo matmenį. Straipsnyje plėtojamo analitinio diskurso pagrindas – 910-ies jaunuolių iš 21 regioninio punkto, etic naratyvuose įvertinto kaip pakliūvančio į susiformavusio (ar besiformuojančio) tradicinės tarmės pagrindu varianto zoną, kalbinių nuostatų, užfiksuotų taikant perceptyviosios dialektologijos instrumentus, duomenys. Straipsnyje analizuojant kalbinės savistabos, tarmiškumo mikroaplinkoje ir makroaplinkoje pripažinimo duomenis, taip pat apriorinius tarmiškumo vaizdinius, formuluojamos apibendrinamosios įžvalgos dėl tvaraus, sąlygiškai tvaraus ir netvaraus tarmiškumo arealų.