Tarminio kalbėjimo suprantamumas: apriorinės eilinių kalbos bendruomenės narių nuostatos
Straipsniai
Daiva Aliūkaitė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2008-12-29
https://doi.org/10.15388/LK.2008.22889
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

Aliūkaitė, D. (2008) “Tarminio kalbėjimo suprantamumas: apriorinės eilinių kalbos bendruomenės narių nuostatos”, Lietuvių kalba, (2), pp. 1–10. doi:10.15388/LK.2008.22889.

Santrauka

Nors lietuvių dialektologijos teorinis modelis nevienalytis, jis neapima visų įmanomų strategijų. Neapima šis modelis ir vadinamųjų tiltinių paradigmų[1], kurios remiasi įvairiais metodais ir atsiduria vieno ar kito mokslo periferijoje. L. Milroy ir M. Gordonas tokioms paradigmoms, kurios vienaip ar kitaip susijusios su kalbėjimo variantų tyrimais, įvardyti pasiūlė tradicinės dialektologijos adaptacijos [2] (plačiau žr. Milroy, Gordon 2003, 11-15, 19-22) terminą. Prie tokių paradigmų mokslininkai priskiria ir perceptyvinę dialektologiją, apimančią tokias tyrimo strategijas, kurios skatina tirti subjektyviuosius tarminio kalbėjimo požymius. Taigi greta (a) konstatuojančių, apibendrinančių bei analizuojančių tarmių esamybę darbų (turima omenyje pagal lingvistinės geografijos principus atliekami tyrimai bei sisteminiai struktūrinės kalbotyros tradicijos darbai); (b) patikrinančių, objektyviai įvertinančių tarmių faktus bei reiškinius darbų (turima omenyje eksperimentinių, instrumentinių tyrimų tradicija); (c) darbų, kuriuose tiriami tarmių esamybę pagrindžiantys veiksniai (turima omenyje sociolingvistinės paradigmos tyrimai), perceptyvinės dialektologijos paradigmos tyrimai teikia duomenų apie paprasto kalbos vartotojo (kartu ir vertintojo) dialekto kompetenciją, t. y. viena vertus, gebėjimą skirti, atpažinti kalbinius skirtumus, kita vertus, turimą tikslią arba tariamą socialinę-kultūrinę informaciją apie variantą/us.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.