Straipsnyje supažindinama su vienos Kaũno rajono gimnazijos jaunuolių bendrinės lietuvių kalbos vaizdinių tyrimu. Tiriamoji medžiaga – anketos, parengtos pagal perceptyviosios dialektologijos metodologinius principus, duomenys. Duomenų analizė rodo apklaustų gimnazistų polinkį atsiriboti nuo tarminio kodo. Atsiribojimas nuo tarminės raiškos ir didesnis lojalumas bendrinės kalbos kodui galimai yra susijęs su tiriamųjų kalbiniu saugumu kalbinės gimtinės (kartu ir kalbinio standarto) zonoje. Pieštiniai (mentaliniai) žemėlapiai atskleidžia, kad su bendrine lietuvių kalba jaunuoliai linksta asocijuoti didesnį ar mažesnį Vidurio Lietuvos arealą, kuris beveik sutampa su XXI a. antrajame dešimtmetyje išskirtu kalbinio standarto plotu. Šiuo kodu kalbantis asmuo, moksleivių požiūriu, pirmiausia yra miesto atstovas, rečiau – išsilavinęs žmogus. Taisyklingumo požymis šių jaunuolių bendrinės kalbos vaizdiniuose neegzistuoja. Verbalizuotų ir vizualizuotų nuostatų nuoseklumas leidžia prielaidiškai teigti apie vartojamo varianto gyvybingumą ir tęstinumą plote, kurį suvokimo izoglosėmis bendrinei kalbai išskyrė jaunieji respondentai.