Septyni lietuvių dialektologijos žingsniai
Straipsniai
Vytautas Kardelis
Vilniaus universitetas
Publikuota 2016-06-15
https://doi.org/10.15388/LK.2016.22586
PDF

Reikšminiai žodžiai

dialektologija
tradicinė dialektologija
struktūrinė dialektologija
naujoji dialektologija
perceptyvioji dialektologija
tipologija
varietetai
variantai
dialektometrija
sociolingvistika
kalbų kontaktai
saliencija

Kaip cituoti

Kardelis V. (2016) „Septyni lietuvių dialektologijos žingsniai“, Lietuvių kalba, (10), p. 1-28. doi: 10.15388/LK.2016.22586.

Santrauka

Šis straipsnis yra 2015 metais pradėtos publikuoti temos, susijusios su lietuvių dialektologijos raida, tęsinys. Viena iš pagrindinių tos temos minčių buvo siūlymas imti kurti išsamų lietuvių dialektologijos interesų modelį. Tame modelyje gali būti istorinė kryptis – lietuvių tarmių tyrimų raidos dalykai, esminiai tos raidos akcentai bei svarbiausios empirinės ir metodologinės transformacijos. Antroji kryptis – lietuvių dialektologijos perspektyvos, kurias galima brėžti atsižvelgiant į jau esamą lietuvių dialektologijos interesų modelį ir atliktus konkrečius tyrimus. Šiame straipsnyje siūlomas perspektyvinis dialektologinių tyrimų planas ir mėginama siūlyti įrankį, kuriuo naudojantis tą planą būtų galima įgyvendinti. Straipsnis pradedamas keliomis įvadinėmis pastabomis apie tai, kaip matau dabartinę lietuvių dialektologijos būklę, kurią trumpai galima apibūdinti taip: TRADICINĖ DIALEKTOLOGIJA: jaunagramatiškasis atomizmas (be dialektologijos teorijos) STRUKTŪRINĖ DIALEKTOLOGIJA: → fonologija ir natūralioji morfologija (su fonologijos ir natūraliosios morfologijos teorija, bet be struktūrinės dialektologijos teorijos) → NAUJOJI DIALEKTOLOGIJA: (su dialektologijos teorija: geolingvistika ir sociolingvistika, dinamiškoji sociokognityvinė kryptis). Siūlomas perspektyvinis tyrimų planas susideda iš septynių žingsnių: tipologinio, variatetų ir variantų, dialektometrijos, sociolingvistikos ir kalbų kontaktų, perceptyvinio, saliencinio, empirinio. Straipsnyje nebuvo stengiamasi kiekvieno žingsnio aptarti itin išsamiai, taip pat suminėti kuo daugiau su aptariamas aspektais susijusios lingvistinės literatūros. Svarbiausias šio straipsnio tikslas – paminėti kai kurias ir Vakarų lingvistikoje ne tokius senas ar gana naujas tyrimo kryptis ir tendencijas ir pasiūlyti jas taikyti ir lietuvių dialektologijoje. Galbūt pavyks pradėti lietuvių bei galbūt užsienio dialektologų, dirbančių su lietuvių ir gretimomis slavų kalbomis, teorinę ir metodologinę diskusiją, kuriai pamatai, manau, jau padėti veikale „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Žemėlapiai ir jų komentarai“. Galbūt šis apžvalginis straipsnis irgi prisidės prie būsimų diskusijų ar paskatins jaunuosius tarmių tyrėjus sparčiau ir plačiau imtis naujų lietuvių dialektologijoje tyrimo krypčių.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.