Lietuvos Respublikos Konstitucija yra įtvirtinusi aukščiausią oficialųjį kalbos statusą – valstybinės kalbos statusą. Šiam statusui įgyvendinti reikalinga atitinkama teisinė bazė ir institucijos, kuriančios kalbos politiką, teisės aktus ir prižiūrinčios jų vykdymą.
Straipsnyje apžvelgiama lietuvių kalbos statuso raida nuo 1918 m. iki šių dienų, vertinama kalbos priežiūrą atliekančių institucijų darbo veikla, aprašomas teisinis valstybinės kalbos reguliavimas Lietuvoje. Apžvelgti teisės aktai, nustatantys kalbos taisyklingumo ir vartojimo reikalavimus, pateikta hierarchinė teisės aktų valstybinės kalbos apsaugos srityje sistema. Aprašytos institucijos, atsakingos už kalbos politiką ir apsaugą, ir jų funkcijos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.