Šiame straipsnyje norima atkreipti dėmesį į standartinės kalbos termino vietą kaimynų ir tolimesnių šalių terminologijoje, taip pat siūloma prie šio termino pereiti ir mūsų kalbotyroje. Įvertinant kaimynų latvių patirtį, siūloma vartoti terminus lietuvių kalba ir standartinė kalba, kurie puikiai atskirtų kasdienę mūsų kalbą nuo sunorminto jos varianto. Autoriai nesiūlo visiškai atsisakyti bendrinės kalbos termino, tik mato jo kitą vietą terminų sistemoje. Matydami, kaip kalbos raidos procesai įvardijami kitose šalyse, kurių pavyzdžius pateikėme pirmoje šio straipsnio dalyje, sako, kad bendrinė kalba gali įvardyti tam tikrą mūsų kalbos raidos etapą, tad ikistandartinio periodo daugiau ar mažiau sunorminta ir visos tautos vartojama kalba tegul būna vadinama bendrine kalba. Tačiau dabar šis etapas yra pasibaigęs, todėl, kaip ir latviai, turime vartoti standartinės kalbos terminą. Autorių manymu, standartinė kalba – standartizuota kalbos atmaina, vartojama viešajame gyvenime (valstybės valdyme, medijose, mokyklоje) ir tarptautinėje komunikacijoje.