Santrauka
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Владислав Кривонос,
«Херсонский помещик»: другое пространство в Мертвых душах Гоголя
,
Literatūra: T 57 Nr. 5 (2015): Special Issue
-
Tomas Сenys,
Интертекстовый анализ сборника рассказов Виктора Пелевина «Ананасная вода для прекрасной дамы»
,
Literatūra: T 61 Nr. 2 (2019): Russian Literature
-
Inga Bartkuvienė,
Werner Hamacher. Už filologiją
,
Literatūra: T 61 Nr. 4 (2019): Literature
-
Edyta Sacharewicz,
Le rôle de la musique dans l’ œuvre romanesque de Ken Bugul
,
Literatūra: T 61 Nr. 4 (2019): Literature
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Out of the Closet, into the World: The Power of Puppets in Jessie Burton’s The Miniaturist
,
Literatūra: T 61 Nr. 4 (2019): Literature
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Postmodern Voices from Beyond: Negotiating with the Dead in Margaret Atwood’s The Penelopiad
,
Literatūra: T 49 Nr. 5 (2007): Special Issue
-
Tadas Kundelis,
Vytautas Bikulčius,
Le jeu de points de vue dans le roman Thérèse Desqueyroux de François Mauriac
,
Literatūra: T 58 Nr. 4 (2016): World Literatures
-
Nida Gaidauskienė,
Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pastangos XX a. pradžioje įtvirtinti moters vertę ir savivertę
,
Literatūra: T 60 Nr. 1 (2018): Literatūra
-
Rita Tūtlytė,
Jurgis Savickis: Fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija
,
Literatūra: T 53 Nr. 1 (2011): Lithuanian Literature
-
Violeta Katinienė,
Karnavališkumo estetika: Uwes Timmo Johannisnacht ir Herkaus Kunčiaus Lietuvis Vilniuje
,
Literatūra: T 61 Nr. 4 (2019): Literature