Santrauka
Straipsnyje aptariama X a. islandų skaldo Egilio Skalagrimsono poezija, jos naujovės lyginamos su tradicine skaldų poezija. Pagrindinė skaldų žanrinė forma yra panegirika valdovui (drápa), kuri dažniausiai kuriama sudėtingu silabiniu drotkveto metru. Jos bruožai – pastovus skiemenų skaičius, aliteracijos ir vidiniai rimai. Palyginti su hipertrofuota menine forma, panegirikų turinys gana skurdus: apdainuojama valdovo drąsa ir šlovė, jo pergalės. Skalagrimsono poezija yra išsaugota Egilio sagos tekstuose. Šalia „atskirųjų posmų“ (lausavísur) išliko trys poemos, kuriose atsiskleidžia poeto talentas. Poema Galvos išpirka sukurta naujovišku metru rúnhenda, kuriam būdingas galūninis rimas, nevartotas senosios islandų poezijos. Šią panegiriką skaldas kūrė priverstinai, todėl ji skamba kaip iššūkis valdovui, jos kapotas ritmas bei tradicinių poetinių figūrų (keningų) gausa sukuria distanciją tarp poeto ir šlovinamojo. Giesmė Arinbjornui ir Skaudi sūnų netektis irgi įdiegia tam tikrų naujovių. Poetas atsisako griežtų metrikos kanonų, renkasi maksimaliai laisvą poetinę formą, kad galėtų išsakyti savo mintis ir jausmus. Skaldų poezija dažniausiai krypsta į išorinį subjektą, o Egilis šiose poemose atsigręžia į save: šlovina draugystę, aprauda savo giminės išnykimą, apmąsto nueitą gyvenimo kelią ir artėjančią mirtį. Egilis pirmasis skaldų poezijoje pavartojo lyrinius ir eleginius motyvus, atsisakė tradicinių keningų ir sukūrė savitą poetinį stilių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Julija Snezko,
«Я камыши пропел, как до меня не пели...»: семантика болота в поэзии К. Д. Бальмонта
,
Literatūra: T 61 Nr. 2 (2019): Russian Literature
-
Jovita Dikmonienė,
Charleso Martindale’io recepcijos teorija ir antikinė literatūra
,
Literatūra: T 49 Nr. 3 (2007): the Classics
-
Nijolė Juchnevičienė,
Moterų gyvenimai Plutarcho Gyvenimuose
,
Literatūra: T 62 Nr. 3 (2020): Antikos kultūros ir jos recepcijos tyrimai
-
Skirmantas Knieža,
Tarp tropų ir pragmatikos: Pasikalbėjimo lenko su lietuviu retorinis aspektas
,
Literatūra: T 61 Nr. 3 (2019): Studies of Ancient Culture and Its Reception
-
Инга Видугирите,
ПЕТЕРБУРГСКИЙ ТЕКСТ РУССКОЙ ЛИТЕРАТУРЫ И ВИЛЬНЮССКИЙ ТЕКСТ ЛИТОВСКОЙ ЛИТЕРАТУРЫ: ЕЩЕ РАЗ ОБ АНАЛИТИЧЕСКОМ ПОТЕНЦИАЛЕ КОНЦЕПЦИИ В. Н. ТОПОРОВА
,
Literatūra: T 55 Nr. 2 (2013): Russian Literature
-
Marijus Šidlauskas,
Absurdo idėjos transformacijos mirusio Dievo pasaulyje
,
Literatūra: T 59 Nr. 1 (2017): Literature
-
Valérie Etter,
Atminties pareiga ir šiuolaikinis menas: Christianas Boltanskis ir Jochenas Gerzas
,
Literatūra: T 59 Nr. 4 (2017): World Literatures
-
Viktė Tamošaitytė,
Klasikinės ir vėlyvosios Antikos bruožai Ausonijaus poemoje "Kupidono nukryžiavimas"
,
Literatūra: T 55 Nr. 3 (2013): the Classics
-
Eleonora Lassan,
Контрапункт как содержательно-стилистический прием в интермедиальном жанре (о «Соло на флейте» Виктора Шендеровича)
,
Literatūra: T 61 Nr. 2 (2019): Russian Literature
-
Dalia Čiočytė,
Teodicėjiniai motyvai lietuvių literatūroje: universalumas ir specifika
,
Literatūra: T 54 Nr. 1 (2012): Lithuanian Literature