POLITINĖS FILOSOFIJOS IR POLITIKOS MOKSLO SANTYKIS: LEO STRAUSSO POZICIJA
Praktinė filosofija
Mindaugas Stoškus
Publikuota 2011-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2011.0.1310
PDF

Kaip cituoti

Stoškus M. (2011) „POLITINĖS FILOSOFIJOS IR POLITIKOS MOKSLO SANTYKIS: LEO STRAUSSO POZICIJA“, Problemos, 800, p. 19-34. doi: 10.15388/Problemos.2011.0.1310.

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas politinės filosofijos ir politikos mokslo santykis bei Leo Strausso požiūris į pagrindines politikos mokslo raidos tendencijas, pamatines jo prielaidas ir politinės filosofijos reikšmę. Atsiradusiame politikos moksle iš karto ėmė reikštis du skirtingi požiūriai į tai, koks turėtų būti politikos mokslo ir politinės filosofijos ryšys. Vieni politikos mokslininkai palaikė mintį, kad politikos mokslas turi išlaikyti glaudžius santykius su politine filosofija, o kiti buvo už griežtą šių disciplinų atskyrimą. Šiame straipsnyje analizuojami pagrindiniai skirtingų stovyklų atstovų argumentai. Antroje XX amžiaus pusėje į šį ginčą įsitraukė ir politikos filosofai, nes tuo metu kilęs bihevioristinis judėjimas politikos moksle ėmė atvirai kvestionuoti ne tik politinės filosofijos reikšmę politikos mokslui, bet ir apskritai pačią jos galimybę ir prasmingumą. Leo Straussas iškilo kaip vienas griežčiausių bihevioristinio politikos mokslo kritikų ir politinės filosofijos gynėjų. Straipnyje aptariama Strausso pamatinių politikos mokslo prielaidų kritika, jo požiūris į politinės filosofijos reikšmę ir prasmę.
Pagrindiniai žodžiai: politikos mokslas, politinė filosofija, pozityvizmas, biheviorizmas, Straussas.

Relation between Political Philosophy and Political Science: Attitude of Leo Strauss
Mindaugas Stoškus

Summary
The aim of this article is to discuss the relation between political philosophy and political science. The development of political science highlighted two main approaches toward this relation. One group of political scientists says that political science must stay close to political philosophy while another group demands strict dissociation. Behaviorism in political science marked the enormous growth of influence of the later group. Leo Straus appeared as a rigid critic of behavioral political science and an influential defender of political philophy. This paper deals with his criticism of basic premises of political science and his attitude to the significance of politi-cal philospohy.
Keywords: political science, political philosophy, positivism, behaviorism, Strauss.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.