KULTŪROS STUDIJŲ IDĖJOS IR VARDAI LIETUVOJE
Filosofija ir kultūra
Tomas Kačerauskas
Publikuota 2011-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2011.0.1324
PDF

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos kultūros studijos. Autorius analizuoja tris laikotarpius: 1) tarpukario; 2) pokario, kuris apima tiek kultūros tyrimus Sovietų Lietuvoje, tiek Lietuvos emigrantų užsienyje kultūros studijas; 3) posovietinį. Kultūros tyrimai interpretuojami vadovaujantis šiomis prielaidomis: 1) kultūros studijos neatsiejamos nuo modernybės diskurso, net kalbant apie postmodernios kultūros situaciją ir jos atstovus; 2) kultūra interpretuotina kaip integrali visuma, prieinama filosofinei refleksijai; 3) kultūros studijos balansuoja tarp regioninio tapatumo ir globalių tendencijų; 4) kultūros studijos plėtotinos atsižvelgiant į mūsų hermeneutinius siekius; 5) kultūros fenomenai, įtraukiami į kultūros studijas, nurodo gyvenamąjį pasaulį kaip kultūros aplinką ir mūsų kūrybinį vaidmenį joje; 6) kultūros studijų tyrinėtojai dalyvauja tiek vertikalioje tam tikro regiono kultūros bendrijoje, tiek horizontalioje pasaulinėje mokslo visuomenėje; 7) kultūros studijos iškyla kaip tarpdalykinis diskursas, t. y. kaip „ilgojo kelio“ (Ricoeuras) taktikos išdava.
Pagrindiniai žodžiai: kultūros studijos, kultūros idėja, regionas, tapatumas.

The Ideas and the Names of Cultural Studies in Lithuania
Tomas Kačerauskas

Summary
The article deals with cultural studies in Lithuania. The author interprets three periods: 1) the interwar period, 2) the post-war period that covers both cultural
research in Soviet Lithuania and research of Lithuanian emigrants abroad, and 3) the post-soviet period. The author interprets a number of Lithuanian cultural researchers on the basis of the following assumptions: 1) cultural studies are inseparable from the discourse of modernity even if we speak about postmodern cultural situation and its representatives; 2) culture should be interpreted as an integral whole available for philosophical reflection; 3) cultural studies balance between regional identity and global tendencies; 4) cultural studies should be developed with respect to our hermeneutic intentions; 5) cultural phenomena have been used by cultural studies referring to our life world as cultural environment and our creative role within it; 6) the researchers of cultural studies take part in both vertical cultural community of a certain region and horizontal scientific society around the world; 7) cultural studies emerge as interdisciplinary discourse, i.e. as a result of “long way” (Ricoeur) tactics.
Keywords: cultural studies, idea of culture, region, identity.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.