[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]
Straipsnyje apmąstoma rinkos reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje. Autorius laikosi tam tikros moralizuojančios pozicijos, esą rinka skatina visuotinį susvetimėjimą ir vis labiau besiplėtojantį sociumo narių išsiskaidymą. Remiamasi Karlo Marxo mintimi, esą individas rinkos sąlygomis tampa vienu iš gamybinės jėgos atomų ir todėl praranda savąją tapatybę. Pokapitalistinėmis rinkos visuomenės sąlygomis Marxo pastebėtos išnaudotojiškos tendencijos dar labiau sustiprėja. Rinka čia apibrėžiama kaip savarankiška ir autonomiškai deterministinė būtis, kuri gali būti lengvai atskirta nuo bet kokių socialinių atsitiktinumų ir nenumatytų atvejų socialiniame kontekste. Straipsnio autorius teigia, kad rinkos visuomenėje skatinama ne tik socialinė fragmentacija, visuotinis susvetimėjimas, bet ir kurstomas totalus neatsakingumas, prieštaraujantis krikščionybės dogmoms ir kristocentrizmui bei jais sekančio Emmanuelio Levino filosofinėms pažiūroms. Pažymima, kad poindustrinės gamybinės jėgos manipuliuoja individais ir kartu su jų gaminamais produktais paverčia juos ekonominiais loginiais imperatyvais, reprodukavimo aparatų varžteliais. Tokiu būdu eliminuojama bet kokia socialinio solidarumo galimybė ir įsigali „nesaikingas vartotojiškumas“. Būtent tokio pobūdžio šiuolaikinis vartotojiškumas skatina sociumą deorganizuojančias jėgas ir veda link Margaret Thatcher įvardytos situacijos: ten, kur egzistuoja rinka, neegzistuoja visuomenė.