Gajos teorija: tarp autopoezės ir simpoezės
Straipsniai
Audronė Žukauskaitė
Lithuanian Culture Research Institute
Publikuota 2020-10-23
https://doi.org/10.15388/Problemos.98.13
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Gaja
sistemų teorija
Lovelockas
Margulis
autopoezė
simpoezė

Kaip cituoti

Žukauskaitė A. (2020) „Gajos teorija: tarp autopoezės ir simpoezės“, Problemos, 980, p. 141-153. doi: 10.15388/Problemos.98.13.

Santrauka

Straipsnyje aptariama Gajos hipotezės raida, pradedant tuo, kaip Jamesas Lovelockas ją suformulavo 1970 metais, ir atskleidžiant, kaip vėliau ją modifikavo bendradarbiaudamas su biologe Lynn Margulis. Margulis simbiogenezės teorija bei iš Humberto Maturanos ir Francisco Varelos perimta autopoezės samprata padėjo performuluoti Gajos hipotezę iš pirmojo lygmens sistemų teorijos į antrojo lygmens sistemų teoriją. Priešingai nei pirmojo lygmens sistemų teorija, kuri remiasi homeostazės principu, antrojo lygmens sistemų teorija inkorporuoja netikėtai pasireiškiančius, sudėtingus ir atsitiktinius elementus. Šiuo požiūriu Bruno Latouro ir Isabelle Stengers pasiūlytos Gajos interpretacijos, net ir akcentuojančios „atskalūnišką“ ir antisisteminį Gajos pobūdį, vis dar gali būti aiškinamos kaip sistemų teorijos atmainos. Straipsnyje autopoezės teorija taip pat lyginama su Donnos Haraway pasiūlyta simpoezės samprata bei teigiama, kad būtent simpoezė leidžia naujai konceptualizuoti pačią sistemų teoriją.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.