Straipsnyje kritiškai permąstomos Giorgio Agambeno nuostatos, nurodančios realizacijos terminu žymimo veiksmo „nerealumą“, priešingumą realybei. Šis klausimas pirmiausia projektuojamas į Hegelio filosofiją, kurioje realybė nėra sutapatinama su tikrove, o realizacija – su tapimu tikrove / įsitikrovinimu. Svarstoma, koks galėtų būti tokio Agambeno požiūrio, kuris nemato būtinybės atskirti realybę ir tikrovę, pagrindas. Esmingą reikšmę Agambeno filosofijoje turi jo atsirėmimas į Aristotelio metafiziką, jo dynamis ir energeia perskyrą. Būtent šis atramos taškas Agambenui leidžia realybės terminą taikyti vien ontologiškai traktuojamai tikrovei ir sykiu supriešinti ją su ontinio pobūdžio judesiu – realizacija. Keliant klausimą – ką reiškia realizuoti, įgyvendinti įstatymus, svarstomas kontroversiškas įstatymo santykis su tikrove.