Mokslo istorinių tyrimų poslinkiai

Santrauka

Straipsnyje aptariami mokslo istorinių tyrimų poslinkiai. Teigiama, kad XIX a. pab. – XX a. pr. mokslo istorijos, kaip teorinės disciplinos, nebuvo, nors marksizmo pradininkams sukūrus materialistinį istorijos supratimą ir jiems vaisingai panaudojus jį kai kuriems mokslo aspektams tirti, buvo sudarytas tvirtas teorinis pagrindas istoriškai ir sociologiškai tirti mokslą. Būtinai reikėjo rasti efektyviausius mokslo organizavimo ir valdymo būdus, o tai vertė peržiūrėti tradicinį loginį gnoseologinį mokslo interpretavimą, kuris nušviečia mokslą daugiau jo rezultatų požiūriu, organiškai papildyti jį, kad mokslas būtų analizuojamas ir socialinės veiklos požiūriu. Konstatuojamas mokslo istorijos ir mokslo sociologijos suartėjimas: mokslo istorija tampa sociologiška, o mokslo sociologijoje plėtojasi istoriškumo aspektas. Konstatuojama, kad socialinė mokslo istorija Tarybų Sąjungoje veikiau yra geras noras, negu įvykęs faktas: dar nesukurta akademinė marksistinė bendroji mokslo istorija, neaiški konceptualinė mokslo sociologijos schema.