Taikant tęstinių tyrimų strategiją, susiduriama su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip kohortos efektas, kurios gali paveikti tyrimo duomenis ir jais remiantis daromas išvadas. Tęstinio ir skerspjūvio tyrimų strategijų derinimas padeda atskleisti papildomus dėsningumus ir išvengti tyrimo klaidų. Šio darbo tikslas - pailiustruoti, kaip būtų galima derinti tęstinių ir skerspjūvio tyrimų strategijas siekiant nustatyti mokyklinio amžiaus vaikų elgesio bei emocinių problemų raidos ypatumus ir palyginti kelių kohortų to paties amžiaus vaikų elgesio ir emocinių problemų pasireiškimo skirtumus bei panašumus. Šiame darbe naudojami tęstinio tyrimo duomenys, surinkti 1997, 1999 ir 2001 m., kai tiriamieji buvo 9-12 metų (n = 853). Nustatyta, kad trijų kohortų 9-10 metų vaikų elgesio ir emocinės problemos panašios, o 2001 m. vienuolikos-dvylikos metų vaikai turėjo mažiau nerimo / depresijos, dėmesio ir socialinių problemų bei buvo mažiau agresyvūs nei jų bendraamžiai 1997 ir 1999 metais. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad paauglystės pradžioje skiriasi kohortų elgesio ir emocinės problemos, vėlesnių kohortų vaikai patiria mažiau problemų.