Pozityvios raidos indikatorių, vertintų naudojant internetinę apklausą ir spausdintus klausimynus, palyginimas paauglių imtyje
Straipsniai
Rimantas Vosylis
Mykolo Romerio universitetas
Rita Žukauskienė
Mykolo Romerio universitetas
Oksana Malinauskienė
Mykolo Romerio universitetas
Publikuota 2012-01-01
https://doi.org/10.15388/Psichol.2012.45.1
PDF

Reikšminiai žodžiai

internetinis anketavimas
tyrimas naudojant spausdintinę klausimynų versiją
pozityvios raidos indikatoriai
paauglystė

Kaip cituoti

Vosylis R., Žukauskienė R. ir Malinauskienė O. (2012) „ Pozityvios raidos indikatorių, vertintų naudojant internetinę apklausą ir spausdintus klausimynus, palyginimas paauglių imtyje“, Psichologija, 450, p. 7-21. doi: 10.15388/Psichol.2012.45.1.

Santrauka

Internetinių klausimynų naudojimas tampa vis populiaresnė duomenų rinkimo priemonė, nes taip mažinamos tyrimo sąnaudos, tyrėjai gali susisiekti su sunkiau pasiekiamais tiriamaisiais. Tai labai patogu atliekant tęstinius, ypač jaunimo raidos, tyrimus, nes, baigę mokyklą, daug mokinių keičia savo gyvenamąją vietą, kai kurie jų išvyksta į užsienį. Tačiau interne­tinių apklausų taikymas, be minėtų pranašumų, turi ir trūkumų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, rezultatų, gautų taikant internetinius ir spausdintus klausimynus, derinimas, ir klausimyno formos po­veikis tyrimui naudojamų skalių psichometriniams rodikliams. Šio tyrimo tikslas – nustatyti internetinės apklausos metodo tinkamumą paauglių psichologinėms charak­teristikoms vertinti naudojant apklausą internetu ir palyginti dviejų klausimyno administravimo formų – elektroninės ir spausdintos – įtaką pozityvios jaunimo raidos rodikliams tęstiniame pozityvios jaunimo raidos tyrime. Tyrimo metu 1 030 dalyvių (17–19 metų), 505 berniukai ir 525 mergaitės, užpildė spaus­dintus klausimynus mokyklose, 132 (28 berniukai ir 104 mergaitės) užpildė tik internetinį klausimyno variantą, o 47 (15 berniukų ir 32 mergaitės) užpildė abi klausimyno versijas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog paaugliai, ap­klausti internetinės apklausos būdu, nurodė mažiau socialiai pageidaujamo elgesio, bet apskritai inter­netinis apklausos būdas neturėjo poveikio pozityvios jaunimo raidos indikatorių vidurkiams, palyginti su tradiciniais, spausdintais, klausimynais. Internetinių klausimynų skalių vidinis suderinamumas, lyginant jį su spausdintų klausimynų skalių vidiniu suderinamu­mu, buvo geresnis arba panašus ir pozityvios raidos rodikliai, įvertinti abejomis klausimyno versijomis, buvo stipriai tarpusavyje susiję. Nerasta lyties ir klausimyno tipo sąveikos efekto, susijusio su paauglių pozityvios raidos vertinimu. Straipsnyje aptariami ir tyrimo ribotumai.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.