DVIEJŲ JUDANČIŲ STIMULŲ SANTYKINIO RYŠKUMO IR KAMPO TARP JUDĖJIMO TRAJEKTORIJŲ ĮTAKA KRYPTIES NUSTATYMUI
Straipsniai
Romualdas Šatinskas
Aleksandras Pleskačiauskas
Dalia Stabinytė
Henrikas Vaitkevičius
Publikuota 2001-01-01
https://doi.org/10.15388/Psichol.2001..4410
PDF

Kaip cituoti

Šatinskas R., Pleskačiauskas A., Stabinytė D. ir Vaitkevičius H. (2001) „DVIEJŲ JUDANČIŲ STIMULŲ SANTYKINIO RYŠKUMO IR KAMPO TARP JUDĖJIMO TRAJEKTORIJŲ ĮTAKA KRYPTIES NUSTATYMUI“, Psichologija, 240, p. 58-68. doi: 10.15388/Psichol.2001. 4410.

Santrauka

Darbas skirtas judesio krypties suvokimo tyrimams. Pagrindinis darbo tikslas - ištirti, ar suvokiant judesio kryptį vyksta krypčių sumaišymo procesas ir nustatyti šio proceso galimus veikimo mechanizmus. Su 6 tiriamaisiais buvo atlikti 35 psichofizikiniai eksperimentai, kuriuose buvo tiriama dviejų vienodo ryškumo, skirtingomis kryptimis judančių šviesos stimulų suvokiamos krypties priklausomybė nuo kampo tarp stimulų judėjimo trajektorijų dydžio ir dviejų skirtingomis kryptimis, bet tarpusavyje fiksuotu kampu judančių šviesos stimulų suvokiamos krypties priklausomybė nuo šių stimulų santykinio ryškumo. Eksperimentų rezultatai parodė, kad suvokiama judėjimo kryptis yra pritraukiama prie antrojo stimulo judėjimo trajektorijos, jeigu kampas tarp trajektorijų ne didesnis kaip 90° ir šis efektas yra tuo stipresnis, kuo ryškesnis antrasis stimulas. Kai kampas tarp judėjimo trajektorijų didesnis kaip 90° (arba jos pailginamos), pritraukimo efektas mažėja. Iškeliama hipotezė, kad šis reiškinys gali būti sąlygojamas stimulų poveikio sumavimo ir suvidurkinimo procesų, vykstančių vieno neurono recepciniame lauke (kai atstumai tarp stimulų maži) bei lateralinio slopinimo tarp skirtingų judesį analizuojančių kanalų (kai atstumai tarp stimulų didėja). Tai rodo, kad suvokiant judėjimo kryptį vyksta krypčių sumaišymo procesas, kuris yra labai svarus veiksnys, patvirtinantis vektorinio judesio suvokimo modelio galiojimą.

INFLUENCE OF RELATIVE LUMINANCE AND ANGLE BETWEEN MOVEMENT DIRECTIONS OF TWO MOVING STIMULI ON DIRECTION DETECTING  
Romualdas Šatinskas, Dalia Stabinytė, Aleksandras Pleskačiauskas, Henrikas Vaitkevičius

Summary
The goal of the present research was to investigate the perception of movement direction. The main purpose was to detect if the mix of directions was present and ascertain the mechanism of this process. We carried out 35 psychophysical experiments with 6 observers. Two bright stimuli moved on a screen with different angle between movement directions or with different brightness of the stimuli. The results showed that perceived direction of movement was attracted to the second stimulus trajectory if the angle between trajectories was less than 90 degrees. And this phenomenon was the stronger the brighter the second stimulus was. When the angle was more than 90 degrees the effect of pushing was observed. While the distance between stimuli is comparatively little the attraction prevails as it is caused by the summation and averaging of signals within a single receptive field of a neuron. When the distance between stimuli grows the effect of pushing is observed because of the lateral inhibition amongst the different channels of movement analysis. These results show that a process of mix of directions is present in perception of movement direction and are strong factors in proving the vectorial model of movement perception.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai