Šiuo tyrimu siekta nustatyti, kurios vykdomosios funkcijos leidžia prognozuoti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų matematikos, skaitymo ir rašymo pasiekimus ir ištirti galimus kognityvių veiksnių (verbalinio ir neverbalinio intelekto) ir elgesio veiksnių (mokymosi elgesio ir hiperaktyvumo) mediacinius efektus. Tyrime dalyvavo 101 vaikas, besimokantis antroje pradinės mokyklos klasėje. Visi tyrimo dalyviai individualiai atliko devynias tyrimo tikslams sukurtas kompiuterines bei popieriaus ir pieštuko užduotis, skirtas Miyake ir kitų (2000) modelyje aprašytoms vykdomosioms funkcijoms (atsako slopinimui, psichinės veiklos perkėlimui ir veikliosios atminties reprezentacijų atnaujinimui) įvertinti. Užduočių konstrukto validumas buvo įrodytas patvirtinamąja faktorių analize. Vaikų verbalinis ir neverbalinis intelektas nustatytas Wechslerio trumpąja intelekto skalę (WASI). Informacija apie vaikų akademinius pasiekimus gauta iš mokytojų, kurie užpildė tyrimo tikslais sukurtą Akademinių pasiekimų skalę. Vaikų hiperaktyvumas įvertintas pagal Galių ir sunkumų klausimyno (SDQ) mokytojų versijos hiperaktyvumo skalę, o mokymosi elgesio kintamasis sudarytas remiantis mokytojų ir tėvų atsakymais raštu į klausimus apie vaiko elgesį, susijusį su mokymosi veikla. Pasitelkus struktūrinių lygčių modeliavimą nustatyta, kad vykdomosios funkcijos yra svarbus prognostinis pasiekimų pradinėje mokykloje veiksnys. Veikliosios atminties reprezentacijų atnaujinimas leido tiesiogiai prognozuoti skaitymo ir rašymo pasiekimus. Atsako slopinimas ir psichinės veiklos perkėlimas buvo susiję su pasiekimais matematikos srityje, tačiau ne tiesiogiai, o per elgesio mediatorius: atsako slopinimas – per hiperaktyvų elgesį mokykloje, o psichinės veiklos perkėlimas – per mokymosi elgesį.