Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumai pirmojo karantino dėl COVID-19 metu: tėvų patiriamo distreso ir ekranų laiko vaidmuo
Lietuva buvo viena iš šalių, pritaikiusių griežtą karantiną kilus pirmajai COVID-19 pandemijos bangai. Nors gausėja mokslinių duomenų, rodančių neigiamą karantino poveikį vaikų psichinei sveikatai, dėl tęstinių tyrimų stokos mažai žinoma apie konkrečius karantino metu ir jam pasibaigus patiriamų emocijų ir elgesio sunkumų rizikos veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos ikimokyklinukų emocijų ir elgesio sunkumų pokyčius per pirmąjį karantiną dėl COVID-19 pandemijos ir jų sąsajas su galimais rizikos veiksniais, tokiais kaip tėvų patiriamas distresas ir ilgesnis prie ekranų leidžiamas laikas. Septyniasdešimt aštuonių 4–6 metų vaikų (31 % mergaičių ir 69 % berniukų, vidutinis amžius pirmo matavimo metu 66,1 mėn. (SD = 10,33)) tėvai užpildė Vaiko elgesio aprašą (CBCL/1½-5), atsakė į klausimus apie vaikų prie ekranų leidžiamą laiką ir fizinį aktyvumą bei įvertino savo patiriamą distresą pagal 6 punktų skalę prieš pirmąjį karantiną (2019 m. lapkritis–2020 m. vasaris) ir jo pabaigoje (2020 m. gegužė–birželis). Rezultatai parodė, kad karantino pabaigoje ir jam pasibaigus vaikai turėjo daugiau elgesio sunkumų, daugiau laiko praleido prie ekranų ir buvo mažiau fiziškai aktyvūs, o jų tėvai patyrė daugiau distreso nei iki karantino. Tačiau tėvų distresas išryškėjo kaip vienintelis kintamasis, kuris leido prognozuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio problemas, atsižvelgiant į ankstesnius sunkumus. Šie rezultatai pabrėžia, kaip svarbu karantino metu ir jam pasibaigus teikti paramą ir specialistų pagalbą šeimoms, auginančioms elgesio sunkumų turinčius vaikus, nes jau iki karantino varginę sunkumai karantino kontekste stiprėja, o šių vaikų tėvai gali būti labiau linkę į nepalankias vaikų psichikos sveikatai praktikas, pavyzdžiui, suteikti vaikams daugiau ekranų laiko, kaip būdą susidoroti su šita situacija.