Amžiaus ir lyties įtaka emocijų atpažinimui iš balso
Straipsniai
Inga Arūnaitė
Socialinių mokslų fakultetas Vytauto Didžiojo universitetas Jonavos g. 66–331, LT-44191 Kaunas Tel. + 370 600 45 305
Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
Socialinių mokslų fakultetas Vytauto Didžiojo universitetas Jonavos g. 66–328, LT-44191 Kaunas Tel. (8 37) 32 7824
Publikuota 2015-07-01
https://doi.org/10.15388/Psichol.2015.51.8257
PDF

Reikšminiai žodžiai

emocijų atpažinimas
balsas
lyčių skirtumai

Kaip cituoti

Arūnaitė I., & Žardeckaitė-Matulaitienė K. (2015). Amžiaus ir lyties įtaka emocijų atpažinimui iš balso. Psichologija, 51, 68-80. https://doi.org/10.15388/Psichol.2015.51.8257

Santrauka

Nors teigiama, kad neverbalinės komunikacijos suvokimas yra būtinas optimaliam bendravimui, o emocijų atpažinimas iš neverbalinių signalų užtikrina prisitaikymą socialinėje aplinkoje ir netgi profesinę sėkmę, suteikia svarbią informaciją apie pašnekovo emocijas, socialinį statusą, požiūrį ir pan., emocijų atpažinimas iš balso, kaip vieno neverbalinės komunikacijos šaltinių, yra mažai ištirtas, daugiausia dėmesio skirta emocinėms veido išraiškoms. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti, kaip emocijų atpažinimas iš balso priklauso nuo atpažinėjo lyties ir emocijų įgarsintojo amžiaus bei lyties. Iškeltos hipotezės: a) pyktis ir liūdesys atpažįstami geriausiai, o džiaugsmas – prasčiausiai; b) moterys emocijas iš balso atpažįsta geriau nei vyrai; c) geriau atpažįstamos balsu reiškiamos emocijos, kai jas reiškiantis ir atpažįstantis žmogus yra tos pačios lyties; d) geriau atpažįstamos emocijos iš balso, kai jas reiškiantis ir atpažįstantis žmogus yra to paties amžiaus; e) geriau atpažįstamos tos emocijos, kurios atitinka emocijų reiškėjo lyčiai stereotipiškai priskiriamas emocijas. Tyrime dalyvavo 223 studentai (183 moterys ir 40 vyrų). Vidutinis dalyvių amžius – 21 metai (SN = 1,8). Tyrimo dalyviams buvo pateiktas balso įrašas, iš kurio prašoma atpažinti jame reiškiamas emocijas (džiaugsmą, pyktį, liūdesį, nuobodulį, baimę ir susidomėjimą). Kiekviena emocija buvo įgarsinta keturių profesionalių aktorių: dviejų vyrų (72 ir 23 metų) ir dviejų moterų (56 ir 24 metų). Buvo naudotas neutralaus emocinio turinio sakinys („Dabar išeinu iš kambario, grįšiu vėliau“). Metodas sukurtas remiantis Byron (2007) naudota priemone. Nustatyta, kad visos pateiktos emocijos buvo atpažintos 38–92 % tikslumu, geriausiai atpažintas pyktis (99 %) ir džiaugsmas (82 %), o prasčiausiai – liūdesys (58 %). Emocijas iš balso linkusios geriau atpažinti moterys nei vyrai, tik baimės ir susidomėjimo bei visos grupės teigiamų emocijų atpažinimas moterų buvo statistiškai reikšmingai geresnis. Moterys geriau atpažino moterų reiškiamas emocijas, o vyrai vienodu tikslumu atpažino ir moterų, ir vyrų aktorių reiškiamas emocijas. Moterų reiškiamos „moteriškos“ emocijos buvo geriau atpažįstamos nei vyrų reiškiamos „moteriškos“ emocijos, tačiau vyrų aktorių reiškiama „vyriška“ emocija (pyktis) buvo atpažinta prasčiau nei tada, kai ją reiškė moterys. Studentai geriau atpažino vyresnio nei jauno amžiaus aktorių reiškiamas emocijas. Ateities tyrimuose turėtų dalyvauti įvairaus amžiaus ir specialybių asmenys, taip pat į tyrimo priemonę reikėtų įtraukti daugiau skirtingų aktorių įgarsintų įrašų.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.