Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai
Straipsniai
Vilija Ragaišienė
Lietuvių kalbos institutas, Vilnius, Lietuva
Publikuota 2023-10-05
https://doi.org/10.15388/SlavViln.2023.68(1).96
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

skolinys
slavizmas
konotacija
šnekta
pietų aukštaičiai

Kaip cituoti

Ragaišienė, V. (2023) “Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai”, Slavistica Vilnensis, 68(1), pp. 73–86. doi:10.15388/SlavViln.2023.68(1).96.

Santrauka

Straipsnyje aptariami pietų aukštaičių šnektose vartojamų skolinių (daiktavardžių ir būdvardžių) iš slavų kalbų konotacija, vartojimo kontekstas ir polinkiai. Atliktas tyrimas atskleidė skolinių pastoviosios ir kontekstinės konotacijos skirtumus. Pastovioji konotacija dažniausiai būdinga skoliniams, pavadinantiems asmenis pagal charakterio ypatybes, įpročius ir polinkius, įvardijantiems žmogaus ir kitų gyvų būtybių elgesio ir charakterio ypatybes, rečiau – fizines ypatybes. Slavizmai kontekstinę konotaciją įgauna kontekstuose (žodžių junginiuose ir sakiniuose), kuriuose tam tikru aspektu vertinamos aptariamo objekto (žmogaus ar kitos gyvos būtybės) fizinės ypatybės ir išvaizda. Pastoviosios konotacijos skolinių teigiamas ar neigiamas vertinimo atspalvis gali būti fiksuojamas ne tik atskirai paimtame žodyje, bet ir platesniame vartosenos kontekste. Pietų aukštaičių šnektose skoliniams dažniausiai būdinga neigiama konotacija. Aptariamo objekto vertinimo spektras yra gana platus: nuo pašmaikštavimo iki pašiepimo ar net patyčių. Atliktas tyrimas rodo, kad skoliniai tam tikruose kontekstuose vartojami kaip turintys didesnę emocinę raišką nei bendrinės kalbos žodžiai. Neretai skoliniai implikuoja ne tiek aptariamo objekto, įvardijamo dalyko vertinimą, kiek didelį (ar didesnį) jo kiekį, intensyvumą ar kt.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 3 4 5 6 7 > >>