Santrauka
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Laima Žilinskienė,
Renata Tumilaitė,
Resocializacijos modeliai ir jų taikymas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 29 Nr. 2 (2011): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Raimondas Kazlauskas,
Politiškumo genealogija. Herojų amžius ir jaunimo maištas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 44 Nr. 1 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Živilė Advilionienė,
Religijos, kaip socialinės institucijos, samprata
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 16 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Ligita Šarkutė,
Sprendimų priėmimo samprata ir tyrimų tradicijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 25 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Jolanta Kuznecovienė,
Šiuolaikinės lietuvių tautinės tapatybės kontūrai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 18 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Visvaldas Legkauskas,
Žmogaus socialinės motyvacijos pagrindai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vylius Leonavičius,
Šiuolaikinės Lietuvos vartotojo profilis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vygantas Vareikis,
Klaipėdiškių identitetas ir vokiečių-lietuvių santykiai Mažojoje Lietuvoje XIX ir XX amžiuose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 7 Nr. 1-2 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aušra Gavėnaitė,
Delinkvencijos raiška neformaliose jaunimo grupėse
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 12 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vlada Stankūnienė,
Marė Baublytė,
Aušra Maslauskaitė,
Vienų motinų su vaikais šeimos Lietuvoje: demografinės ir socioekonominės charakteristikos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 38 Nr. 1 (2016): Sociologija. Mintis ir veiksmas