Prievarta religinėse sektose: vizijos ir realybė

Santrauka

Sociologinėje literatūroje vyrauja nuomonė, jog smurtas religinėse sektose neegzistuoja. Straipsnio autorė oponuoja tokiai nuomonei ir teigia, jog smurto egzistavimo faktą religinėse sektose galima įrodyti remiantis P.Bourdieu simbolinės galios ir simbolinės prievartos koncepcija bei analizuojant pagrindinius veiksnius, nulemiančius sektų funkcionavimą. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas – įrodyti, jog daugelio sektų veikloje naudojama prievarta. Kasdieniniame rutininiame gyvenime galia ne visuomet perteikiama pasitelkiant atvirą, grubią fizinę jėgą ir prievartą. Daug dažniau jai suteikiama viena ar kita simbolinė forma, suteikianti tai galiai teisėtumo, kurio ji neturėtų kitu atveju. P.Bourdieu, atskleisdamas tokios galios esmę, labai vaizdžiai ir tiksliai ją vadina “nematoma”, “neatpažinta” galia. Simbolinė galia, anot P.Bourdieu, tai galia, priverčianti žmones mąstyti taip, kaip siekia įteigti tie, kurie turi galią; tikėti tuo, kuo verčia tikėti asmenys, turintys galią. Tai - galia transformuoti kitų idėjas, o pakeitus jas, pakeisti ir jų veiksmus. Vienas iš simbolinės galios realizavimo būdų – simbolinė prievarta. Tai švelni, neatpažinta ir dėl to pripažinta prievarta. Remiantis simbolinės prievartos koncepcija bei sektų funkcionavimo ypatumų analize formuluojamos tokios išvados. Pirma, egzistuoja svarbiausios prielaidos, leidžiančios taikyti simbolinę prievartą religinėse sektose. Antra, ši prievarta yra būtina tokio tipo organizacijose. Ir trečia, jeigu toji prievarta yra būtina tokios organizacijos išlikimo sąlyga, vadinasi, jos funkcionavimas neišvengiamai paremtas mechanizmu, užtikrinančiu simbolinės galios palaikymą ir simbolinės prievartos taikymą.