Inkliuzinis ar įtraukusis ugdymas: socialinių konstruktų interpretacijos švietimo kaitos kontekste
Straipsnyje analizuojama inkliuzinio ugdymo samprata ir inkliuzinio ugdymo konstrukto interpretacijos švietimo kaitos kontekste. Taikant aprašomojo tyrimo metodologinę prieigą teoriškai analizuojama inkliuzinio ugdymo sampratos raida ir esminių idėjų raiška Lietuvos strateginiuose švietimo dokumentuose tarptautinės politikos, susijusios su žmogaus teisių bei inkliuzinio ugdymo nuostatų įtvirtinimu, kontekste. Svarbiausių šalies švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė parodė, jog kokybiško ugdymo visiems, pripažįstant ir vertinant ugdymo ir ugdymosi proceso dalyvių ir jų poreikių įvairovę, nuostatos tiesiogiai arba latentiškai yra įtvirtintos švietimo politikoje. Tačiau naujausiuose švietimo dokumentuose inkliuzinio ugdymo sąvokos nėra, jos turinys neapibrėžtas. Sudėtingą socialinį konstruktą “inkliuzinis ugdymas” bandoma sulietuvinti ir keisti jį į sąvoką “įtraukusis ugdymas”, kurios turinys taip pat neatskleistas. Neapibrėžtas sudėtingų sąvokų - konstruktų turinys skatina įvairias interpretacijas, lemia sąvokų painiojimą. Straipsnyje išryškinama būtinybė permąstyti šių sąvokų turinį bei sąsajas su švietimo ir ugdymo modeliu, kurį ketinama įgyvendinti – integruoto (įtraukiojo) ar inkliuzinio ugdymo ir aiškiai apibrėžti nacionaliniuose švietimo dokumentuose.