Šiame darbe aptariama oponentinių funkcijų konstrukcijos problema, kylanti iš linijinio trijų receptorių (R, G, B) sumavimo. Modelis turi du etapus: receptorių etapą ir oponentinių ląstelių etapą. Kiekvienas etapas turi būdingus nepriklausomus garso generatorius. Spalva apibrėžiama kaip tam tikras taškas tridimensinėje plokštumoje su koordinatėmis {xi}, (i=l, 2, 3), kur xi yra oponentinių ląstelių išeigos signalo dydis. Tarkime, V yra „spalvos kūno” apimtis ir sferos apimtis, kur spalvos vektoriaus pabaiga išsidėsčiusi su P0 tikimybe. Tuomet V/s santykis apibrėžia spalvoų skiriamąją gebą: kuo didesnis V/s koeficientas, tuo geresnė skiriamoji geba. Buvo ieškoma tokios receptorių signalų transformacijos (t.y. ieškoma linijinio operatoriaus A), kad santykis V/s būtų maksimalus. Straipsnyje pateikta regos sistemos modelio oponentinių funkcijų skaičiavimo metodika, įvertinanti receptorių, oponentinių ląstelių ir kitų neuroninio tinklo elementų triukšmus ir garantuojant maksimalią sistemos spalvų skiriamąją gebą. Pateikto modelio funkcinės charakteristikos praktiškai sutampa su analogiškomis žmogaus bei gyvūnų regos sistemos charakteristikomis. Siūloma oponentines funkcijas skaičiuoti atsižvelgiant į spalvinės informacijos funkcinę reikšmę gyvam organizmui.