Некоторые фонетические аспекты балто-славянской флексии

Abstract

KELETAS BALTŲ-SLAVŲ FONETINIŲ FLEKSIJOS ASPEKTŲ

Nagrinėjami bendresnieji baltų ir slavų balsių sistemos kilmės klausimai, plačiau su­stojama prie baltų-slavų „prokalbės" ilgųjų balsių: užpakalinės eilės (labializuotų) *ọ̄ (vi­dutinio pakilimo) bei *ō (žemutinio pakilimo) ir priešakinės eilės *ẹ̄ (vidutinio pakilimo) bei *-ē (žemutinio pakilimo). Prileidžiama išvada, kad baltų-slavų balsiams *ọ̄ : *ẹ̄ priebalsinė (uždaras skiemuo) ir sonantinė (tautosilabinis diftongas) uždarumo pozicija buvo tik žodžio gale. Aptariama baltų-slavų balsių *ọ̄ : *ẹ̄ raida diftonguose *-ọ̄n, *-ọ̄r, *-ẹ̄n, *-ẹ̄r, pvz., lie. (vilk)-ų̃ (gen. pl.) = s. sl. (vlьk)-ъ < balt.-sl. *-ọ̄n, lie. (akт)-иõ = s. sl. (kam)-y < balt.-sl. *-ọ̄n, lie. (mót)-ė = s. sl. (mat)-i < balt.-sl. *-ẹ̄r ir kt. Nurodomos priežastys, kodėl praslaviškieji *ọ̄ : *ẹ̄ uždarumo pozicijoje virto ne į s. sl. a : ě, kodėl yra s. sl. (vlьk)-ъ (gen. pl.) : (kam)-y (abiem atvejais turime balt.-sl. *-ọ̄n) ir kt.